Pirštinės, tvarkymasis ir mamos baltasis pyragas

Labas!

šiomis dienomis mano pasaulį nuskaidrino keletas nedidelių, nelabai reikšmingų tačiau begalo malonių dalykų. Tarpe daugybės kasdieniškų įvykių tie keli smagūs man lyg kokie raudoni taškai pilkame fone.

Kolkas mieliausias iš naujausių mano asmeninių atradimų yra mezgimas :) Taip taip, mezgimas! Skamba gana keistai, nes sakiau, kad gyvenime niekada nemegsiu ir še tau! Tikriausiai mano linksmoji kambario draugė padarė man mažą (didelę) įtaką :) Tai ji mane išmokino megzti pynes, kiauraraščius, ir schemos jau ne vien kvadratukų ir rutuliukų makalynė :D Aš tiesiog pamilau virbalus ir tuos minkštučius švelnučius siūlus iš kurių gimsta pirštinės-riešinės. Turiu pripažinti, kad vėl vartoju frazę su žodeliu “niekada“, ogi niekada nemegsiu megztinių ar kokių kitokių didelių drabužių. Tai taip ilgai trunka… nežinau kas turi manyje apsiversti, kad ryžčiausi tokiam žygdarbiui…

Taigi virbalų pakerėta darbuojuosi prie pirštinių :) O čia mano pasižaidimas atitekęs dukterėčiai :)

Kaime turiu kitokių širdžiai mielų dalykėlių. Pavyzdžiui mamos kepama “bulka“. Kartais man pakliūva ją užminkyti. Nelengvas darbas, tikrai, bet už tai kaip skanu paskui ją valgyti storai užsitepus obuolienės… Mmmm… Net seilė tįsta pagalvojuos, juolab, kad šią akimirką ji kepa… ir kvepia… Pagalvojau, kodėl gi neįdėjus čia recepto, o gal kasnors surizikuos ir išsikeps.. Na jei nepavyks tai nieko per daug nebus gaila, tik miltų ir pieno :D

Naminis baltasis pyragas

1 kg kvietinių miltų

2 stiklinės pieno

2 saujos cukraus

1 šaukštelis druskos

20-30 g mielių (nemaltų)

aliejaus

Pirmiausia susipilti į didelį dubenį pusę miltų, cukrų ir druską. Mieles ištirpindi nedideliame kiekyje šilto vandens, pašildyti pieną. Atsargiai maišant po truputį pilti pieną (eigoje supilti ir mieles), kol masė pasidarys bent daugmaž vientisa. Tada paviršių storai užbarstyti miltais  ir padėti šiltai, kad pakiltų. Dubenį reikėtų šiltai apkamšyti :)

Kai tešla pakyla reikia minkyti supilant visus likusius miltus. Kartkartėmis beminkant rankas galima suvilgyti šlakeliu aliejaus, kad mažiau liptų. Minkyti, kol tešla nebelips prie rankų. Tiesa, tai sunkiai įmanoma, bet bent jau tol, kol nebėra sunku ją atplėšti nuo delnų (dar vienas būdas kaip galima patikrinti tešlą ar ji tinkama (išminkyta, ne per minkšta) tai paėmus ją visą pakelti, o tada vėl nuleidus į dubenį stebėti ar labai skleidžiasi į šonus :) ). Išminkius gražiai sulyginti paviršių, aptepti aliejumi ir vėl apklosčius padėti kad pakiltų. Dažnai pakyla tiek, kad kone virsta iš bliūdo, tad nepasiimkit per mažo!

Pakilusią tešlą sudėti į formas (aukštais kraštais) užpildant 2/3 tūrio, vėl leisti šiek tiek pakilti ir pakepti į 200 laipsnių karščio orkaitę maždaug valandai. Geriausias būdas patikrinti ar iškepė – apvertus pastuksenti į apatinę kepinio pusę. Jei barška – iškepė :)

P.S. dideliems tinginiams: galima iškart užmaišius pradėti minkyti nelaukus kol pakils, bet savaime suprantama, jog geriau gaunasi pagal receptą :)

Tai tiek šį kartą.

Geros dienos!

Su šypsena :),

Paulina

Reklama